- gerrymandering
- tyčinis rinkimų apygardų ribų nustatymas statusas T sritis Politika apibrėžtis Rinkimų apygardų ribų nustatymas, leidžiantis pagerinti valdančiosios partijos galimybes rinkimuose. Šiuo tikslu rinkimų teritoriniai vienetai pertvarkomi taip, kad būtų įsteigta kuo daugiau apygardų ten, kur rinkėjai remia valdančiąją partiją, ir atvirkščiai – rinkimų apygardų skaičius mažinamas ten, kur rinkėjai remia valdančiajai partijai oponuojančias jėgas. Plačiąja prasme tai valdančiosios partijos teisinės, institucinės, politinės ir kitos priemonės, padedančios užsitikrinti jai kuo palankesnius rinkimų rezultatus bei didesnį skaičių vietų atstovaujamojoje institucijoje. Dažniausiai tai susiję su rinkimų teritorinių vienetų ribų, rinkimų sistemos, partijos kandidatų sąrašo sudarymo, balsavimo ar rinkimų rezultatų nustatymo principų keitimu. Šis metodas JAV turi netiesioginį konstitucinį pagrindą. JAV Konstitucijos 1 str. skelbia, kad kiekvienos valstijos atstovų skaičius Atstovų rūmuose turi būti proporcingas jos gyventojų skaičiui ir, atsižvelgiant į nuolatinius demografinius pokyčius, šis skaičius turi būti iš naujo tikslinamas kas 10 m. Tačiau teisė perskirstyti gyventojus pagal rinkimų apygardas ir nustatyti naujas apygardų ribas išlieka kiekvienos valstijos parlamento kompetencija. Tai suteikia nemažai įgaliojimų tuo metu toje valstijoje vyraujančiai partijai. Iš čia kilo termino pakaitas – proporcingas paskirstymas (angl. apportionment). 20 a. 7 dešimtmetyje buvo ypač paplitęs JAV Pietuose, kur apygardų ribos buvo nustatomos neatsižvelgiant nei į gyventojų skaičiaus pasiskirstymą, nei į viešąją nuomonę. 1962 JAV Aukščiausiasis Teismas byloje Baker vs. Carr priėmė sprendimą, pagal kurį ginčus dėl naujo rinkimų apygardų ribų nustatymo gali spręsti federaliniai teismai. Taip buvo siekiama sumažinti valstijų savarankiškumą ir inicijuoti politikos reformas. atitikmenys: angl. gerrymandering
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.